- mirštgyvis
- 1 mìrštgyvis, -ė adj. (1) vos gyvas, leisgyvis: Kaipgi galima palikti ligotą, mirštgyvį žmogų? Vr. Berniukas mirštgyvis iššoko iš rūsio S.Nėr. Nuo tos nelaimės jis pas mus atbėgo mìrštgyvis Btg. Palebediški (apykvailiai) tokie mirštgyveliai žmonys Šts. Perėjo, perėjo višta kiaušį ir išperėjo mìrštgyvį viščiuką Up.
Dictionary of the Lithuanian Language.